Kodėl japonai niekada neina į sauną? Technologiniu požiūriu Japonija visada buvo žingsniu priekyje kitų, o infraraudonųjų spindulių saunos joje buvo plačiai naudojamos jau kurį laiką. Tačiau čia jos išpopuliarėjo tik per pastaruosius kelerius metus. Apie jų privalumus ir trūkumus pakalbėsime vėliau.
Pratęsdami mūsų seriją, kitame straipsnyje analizuosime temą, kuri tapo gana dviprasmiška, t. y. infraraudonųjų spindulių terapiją. Skamba kaip terapija, kurios reikia vengti, nors turėtų būti priešingai.
Dabar, norėdami aptarti šią terapiją, turime suprasti, su kuo susiduriame. Kalbėsime apie elektromagnetinį spektrą. Tiksliau, dalis šio spektro nematoma plika akimi.
Kas yra elektromagnetinis spektras? Tai diapazonas, apimantis elektromagnetinės spinduliuotės dažnius ir atitinkamus bangų ilgius.
Prieš paimdami folijos kepurėlę, perskaitykite daugiau apie šį spektrą ir sutelkite dėmesį į vidurinę dalį. Čia matome elektromagnetinio spektro matomą šviesą, įskaitant visiems žinomas spalvas, randamas mus supančioje aplinkoje.
Tai reiškia, kad elektromagnetinį spektrą matome kasdien, galbūt net to nesuvokdami.
Vaizdų spektrą sudaro bangų ilgių pogrupiai, pradedant trumpiausiais. Kiekviena grupė yra kuriama, naudojama ir į medžiagas reaguoja skirtingai.
Kalbant apie spinduliuotę, svarbu suprasti, ar ji yra jonizuojanti, ar ne. Aptariamoji spinduliuotė nėra jonizuojanti. Galbūt šis žodis skamba ne taip bauginančiai kaip „spinduliuotė“ ar „infraraudonieji spinduliai“, tačiau vis tiek kyla svarbus klausimas: ar spinduliuotė paveiks mano kūno molekulinę struktūrą ir ar ji gali atskirti elektronus nuo atomo branduolio?
Paprasčiau tariant, ar įvyks negrįžtamų pokyčių atomų lygmeniu, įskaitant žmogaus ląsteles ar DNR?
Veikiant jonizuojančiajai spinduliuotei gali įvykti keli dalykai: nieko neįvyksta; audinys pažeidžiamas, bet atsistato; audinys pažeidžiamas, bet neatsistato ir galimos mutacijos; audinys žūsta.
O dabar apie infraraudonuosius spindulius. Terminas „infraraudonieji spinduliai“ kilęs iš lotyniško žodžio „infra“, reiškiančio „žemiau nei“ raudona spalva, nes raudona spalva yra matoma šviesa, kurios ilgiausias bangos ilgis matomas žmogaus akiai.
Pagal bangos ilgį skiriamos trys smulkesnės kategorijos: trumposios (0,7–1,4 mm), vidutinės (1,4–1,5 mm) ir ilgosios (15–1000 mm). Kiekviena kategorija skiriasi savo funkcijomis ir panaudojimu, tačiau mes apžvelgsime vidutinį ir ilgąjį spektrą, kuris pasižymi itin pageidaujamomis savybėmis.
Kas vyksta infraraudonųjų spindulių terapijos metu?
Apšvitintas odos paviršius viduje tampa šiltesnis
Beveik iš karto išsiplečia kapiliarai, skatindami mikrocirkuliaciją
Išskiriamas visas tarpląsteliniame skyriuje esantis skystis, todėl susidaro palankios sąlygos uždegimui, skausmui ir patinimui mažinti.
Geresnė limfos ir kraujo apytaka bei aktyvesnė medžiagų apykaita skatina greitesnį audinių gijimą.
Gebėjimas atsigauti po traumų, įskaitant po treniruočių, žymiai padidėja
Gerai, bet kur ir kaip galėčiau tai išbandyti?
Tikriausiai esate girdėję apie infraraudonųjų spindulių pirtis, kuriose žmonės būna ilgiau ir žemesnėje temperatūroje nei įprastose pirtyse. Tai vieta, kurioje visas kūnas gali mėgautis tokia procedūra.
Kita galimybė – kreiptis į kineziterapeutą ir sužinoti, kur teikiamos tokios procedūros, naudojant daug mažesnes priemones, kuriomis galima apšvitinti tam tikras kūno vietas.
Ką daryti, jei nenorite eiti į sauną ar apsilankyti pas gydytoją?
Turime sprendimą: „Pulsaar Active“ gaminiai, užtikrinantys, kad visos šios savybės būtų prieinamos kartu su patogia ir funkcionalia apranga ir kad galėtumėte tęsti kasdienius darbus komfortiškai ir pasiekdami geresnių rezultatų.
Taip pat perskaitykite kitus šios serijos straipsnius, kad sužinotumėte daugiau ir geriau suprastumėte pagrindinius „Pulsaar Active“ principus ir funkcijas.
