XX a. antrojoje pusėje pasikeitė mūsų gyvenimo būdas, dėl to paaštrėjo kelios sveikatos problemos. Šių problemų priežastis dažnai būdavo paprasta: reguliaraus fizinio aktyvumo stoka arba nejudrus gyvenimo būdas. Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio mokslininkai aiškino ir perspėjo, kad dėl nejudraus gyvenimo būdo bent du kartus padidėja sergamumo ir mirtingumo nuo kai kurių ligų rizika. Tai aktuali problema Latvijoje ir kitose Europos šalyse, kur daugelis žmonių didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdami: biuruose, prie televizoriaus ar kompiuterio, važiuodami automobiliu į darbą ar iš jo.
Nors anksčiau antsvorio turintys vaikai, paaugliai ir vyresnio amžiaus žmonės nebuvo problema, dabar padėtis pasikeitė. Reguliaraus fizinio aktyvumo stoka turi įtakos ne tik mūsų išvaizdai, bet ir sveikatai bei gerovei. Nejudrus gyvenimo būdas yra viena pagrindinių įvairių kasdienių skausmų, blogos nuotaikos ir nesibaigiančio nuovargio priežasčių.
Svarbiausia pradėti
Žmonės yra dviejų tipų: vieni pripranta prie emocinio ir fizinio diskomforto, susiduria su įvairiais galvos, nugaros ir kitais skausmais, galiausiai prie jų prisitaiko, o kiti mėgsta būti aktyvūs ir mano, kad svarbu būti aktyviems, žino, koks puikus jausmas, kai nieko neskauda. Šiais laikais daugelis žmonių priprato prie skausmo bei diskomforto ir mano, kad tai yra normalu. Tačiau taip neturėtų būti! Žinoma, sunku pradėti aktyviai sportuoti, tačiau pajutus rezultatus tikrai sustiprėja motyvacija. Fizinis aktyvumas gerina gyvenimo kokybę ir ilgina gyvenimo trukmę. Fizinė veikla turėtų tapti neatsiejama jūsų gyvenimo dalimi, o ne tik papildoma priemone.
Darykite tai, kas jums patinka!
Nereikėtų susitelkti tik į vieną sporto šaką, pavyzdžiui, bėgimą ar aerobiką, tik todėl, kad tai madinga. Rinkitės sporto šakas, kurios jums teikia džiaugsmą, kad išvengtumėte neigiamo poveikio ar diskomforto dėl fizinio aktyvumo. Iš pradžių nesiimkite įtemptos veiklos. Pradėkite palaipsniui. Be to, jei turite kokių nors sveikatos problemų, pavyzdžiui, jaučiate sąnarių skausmą, turite aukštą kraujospūdį, kreipkitės į fizioterapeutą, šeimos gydytoją arba kvalifikuotą profesionalų instruktorių. Jei dar tik pradedate užsiimti fizine veikla, nepradėkite ko nors daryti vieni arba pasikliaudami kitų patirtimi. Kiekvieną asmenį reikėtų įvertinti individualiai. Vieni turėtų skirti dėmesį pusiausvyrai ir koordinacijai, kiti – ištvermei.
Nusistatykite tikslus!
Jei nusprendėte pradėti daugiau užsiimti fizine veikla, supraskite, kodėl tai darote: norėdami pagerinti savo sveikatą, fizinę formą, fizinį pasirengimą ar dėl kitos priežasties. Atkreipkite dėmesį į tai, kad turėdami tikslą išliksite labiau susitelkę, nes yra daug pagundų nevykdyti fizinės veiklos. Nejudrus gyvenimo būdas yra pagrindinis veiksnys, kuris kenkia sveikatai ir ją silpnina. Fizinis aktyvumas yra labai svarbus ne tik sveikatai, bet ir gyvenimo gerovei gerinti. Savo disertacijoje įrodžiau, kad važiavimas dviračiu, slidinėjimas ir šiaurietiškas ėjimas mažina pyktį, agresiją ir baimę, didina beta endorfinų (laimės ir geros savijautos hormonų) kiekį kraujyje ir suteikia džiaugsmo. Atliktame tyrime dalyvavo vidutinio amžiaus žmonės; šioje amžiaus grupėje pagrindinė mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos.
Visi žmonės turėtų būti aktyvūs.
Dažnai girdime klausimą: kodėl žmonės, kurie neturi antsvorio, turi gerą genetiką ir gali valgyti kiek nori, bet nepriauga svorio, turėtų būti fiziškai aktyvūs? Atsakymas paprastas: aktyvus turėtų būti kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo svorio, sveikatos, amžiaus ar kitų veiksnių. Taip pat svarbi ir genetika. Iki tam tikro amžiaus viskas bus gerai, tačiau vėliau gali atsirasti skausmas, diskomfortas ir įvairios ligos. Kiekvienas žmogus turėtų būti aktyvus kasdien. Pažvelkite į mažus vaikus: jie visą laiką juda ir jiems neskauda nugaros ar sąnarių. Žmonės natūraliai turi judėti, tačiau šiuolaikinėje miesto aplinkoje esame uždaryti į „dėžutes“: namai, darbas, automobilis ir t. t., todėl judame mažiau.
Vaikai mokosi iš tėvų
Jei žmogus buvo nepakankamai fiziškai aktyvus vaikystėje, tai gali turėti neigiamos įtakos sveikatai visą gyvenimą. Visame pasaulyje vaikai tapo mažiau aktyvūs, ypač skurdesnėse vietovėse. Vis mažiau skiriama laiko ir išteklių sporto mokymui, o fiziškai aktyvūs žaidimai ir poilsis užleidžia vietą kompiuteriniams žaidimams ir televizijai. Atminkite: jei tėvai nebus aktyvūs, vaikai tikriausiai taip pat nebus aktyvūs. Atminkite, kad reguliarus ir tinkamas fizinis aktyvumas vaikystėje yra geras sveikatos pagrindas visam gyvenimui. Tėvai turėtų būti fiziškai aktyvūs, kad rūpintųsi ne tik savo, bet ir savo vaikų sveikata.
Dr. Sp.sc. Ieva Zvīgule
Sertifikuota kineziterapeutė
Vingrosev.lv